- pašlemėkas
- pašlemė̃kas scom. (2) 1. J, Ukm, Tvr, Grš, Ob, Skr, Mrs, Gr niekam netikęs žmogus, apsileidėlis: Tavo žentas tikras pašlemėkas: purvinas, užsimiegojęs, apiplyšęs Kč. Tai pašlemė̃kas boba, nieko daugiau nežino, kaip tik bumbėt, o dirbt negali! Mrj. Paskutinoji turbūt atėjo, kad už tokio pašlemėko eina Žal. Už tai būsiu žmogus, ne pašlemėkas – troba, žemės plotas, šioks toks gauruotas LzP. Mes bijomės, kad visokie pašlemėkai tuo nepasinaudotų VŽ1905,187. Pavasarį gero piemenio negausi – kokį pašlemė̃ką Srd. Nesiversk pats pašlemėkù, užteks, kad kiti vadina Vdžg. Eik tu, pašlemė̃ke tu! Pns. Tai čia būta gūžynės: visi pašlemė̃kai susirinko ir ūžia pakampėm Dkš. Į šokį prisirinko visokių pašlemė̃kų ir ėmė antausius skaldyties Up. Pradėk visokius pašlemėkùs priiminėti į nakvynę, tai pasijusi, kad ir galvą bus išsinešę Trg. ║ apie netikusį gyvulį: Mesk šį katiną pašlemė̃ką lauk, vis tiek jis jau pelių negaudo Mrj. 2. Vv netikęs koks daiktas: Šitą pašlemė̃ką (pagalį) možna sukūryt Al. Tėvai, dar tu susitaisyk tuos savo pašlemėkus (batus), o žiemą galėsi dar tu su jais šlamatuoti (vaikščioti) Erž. Negardūs buvo grybai, privirta vienų pašlemėkų (ištižėlių) Slk. Atsiliepė kazlėks, visų grybų pašlemėks JD1175.
Dictionary of the Lithuanian Language.